Lengvos idėjos

Rojus Stuartas (Roy Stuart) – amerikietis fotografas, jau daugelį metų gyvenantis ir kuriantis Paryžiuje. Šio menininko pagrindinis kūrybos objektas – moterys tenkinančios savo seksualines fantazijas bei verčiančios jas realybe. Rojus Stuartas  savo fotografijose neslepia ne tik lytiškumo, bet ir sueities, buitinių seksualinių scenų ryškiai atitrūkusių nuo tradicinių moralinių kodų. Šiam kūrėjui nėra jokių tabu, jį piktina tik bloga fotografija ir šiuolaikinės komercinės pornografijos bukumas.

Šis menininkas,  laikomas erotinės fotografijos meistru savo parodas rengia  visame pasaulyje, o garsioji „Taschen“ leidykla  išleido ne vieną jo kūrinių albumą.  Nepaisant Rojaus Stuarto pripažinimo jo darbai negali nekelti diskusijos apie ribą tarp meno ir pornografijos. Pasak internetinės enciklopedijos Wikipedia,  Pornografija – tai natūralistinis sueities (kartais žmogaus kūno) vaizdavimas arba aprašymas, siekiantis sukelti lytinį susijaudinimą, tuo tarpu Lietuvos televizijose pornografija laikoma moters ar vyro lytinių organų vaizdavimas. Jei vadovausimės Wikipedia apibrėžimu, tai Rojus Stuartas yra veikiau menininkas, nei pornografas, nes jo kūrinių tikslas yra šokiruoti, priversti visuomenę išsižadėti tabu. Jis gražina pornografijai jausmą, bet ne tą patį, kurį sukelia erotika, kaip meno rūšis, kuri vaizduoja žmogų kaip visumą, kartu įtraukiant ir pozityvius jausmus, bet natūralumo, gyvuliško instinkto pasireiškimą. Kūrinio tikslu tampa ne seksualinis susijaudinimas, o atgręžimas į savo vitališkąjį pradą. Rojus Stuartas siekia priversti žiūrovą sunerimti, pasijusti pikto, laimingo, pasišlykštėjusio, bet jokiu būdu ne abejingo stebėtojo rolėje.  Komercinė pornografija kuria, beje, pats Rojus Stuartas šlykštisi, rodo standartinį seksą, žmogaus nuasmeninimą, jos objektas yra visų pirma lytiniai organai, o ne žmogaus kūnas kaip visuma, tuo tarpu šio fotografo tikslai veikiau nukreipti ne į fotografuojamus modelių seksualinius potyrius, o į žiūrovą ir jo vidinės ramybės sudrumstimą.

Kartais galima pasvarstyti, kaip būtų interpretuojama Rojaus Stuarto kūryba, jei ji nebūtų paremta respektabiliomis garsiausių galerijų ir leidyklų atstovų recenzijomis. Gal būt galima būtų hipotetiškai klausti, ar tik ne visuomenė Rojaus Stuarto pornografiją pavertė menu? Kaip vertintumėme tas pačios, šio fotografo nuotraukas, jei jos būtų išleistos tabloidinio stiliaus žurnalo forma, o ne vienoje gretoje su „Taschen“ publikuotais  L.Davinci, P.Picasso, S.Dali ar M.C.Escher albumais?

Dažnai, erotikoje estetika tampa lyg marškiniai, kuri pridengia kūno purvą, tačiau šiuo atvejų marškiniai nuplėšti tam, kad atsivertų „purviniausios“ modelių kūnų ir žiūrovų sielos vietos. Čia žmonės susiduria su pačiais savimi ir  išsiskiria į kelias nuomonių grupes. Pirmieji, kurie netiki turį  žvėrį savyje, net negalvodami paskelbia nuosprendį. Jiems nereikia vargintis, nes erotinės kūrybos  visiškai užtenka „Plikšių juokelių“ tipo laidose. Antrieji, iškart apsimeta įvertinantys Roy Staurt fotografijų estetiką ir drąsiai paneigia net galimybę, jog čia gali būti bent dalelė pornografijos elementų. Jie koneveikia visus nesuprantančius „tikro meno“ nors iš tikrųjų maskuoja savo rujojantį  vidinį žvėrį, gašlūną užsidengusį estetikos kauke. Tretieji, suvokia Roy Stuarto kūrybą, kaip iššūkį jų savimonei, tolerancijai ir sveikam protui. Jie analizuoja ir ieško, stengiasi pajusti ir suprasti autoriaus žinutę. Tokie žmonės nieko nenusprendžia, jie nesmerkia ir negiria, nes jiems šis autorius nėra nei geras, nei blogas. Blogio ir gėrio kategorijos Roy Stuart’ui yra nuošalėje, nes pagrindinis forografo tikslas – sudrumsti žiūrovo padorumo vandenis.

Kuriai žmonių kategorijai priklausote Jūs?