Lengvos idėjos

Kartą L.Donskis tarė: “Miestas - tai erdvė kurioje žmonės kuria”. Visi, kaip visada linkčiojo galvas ir plojo katutes, bet vargu ar jis turėjo omenyje, jog miestas yra ervė, o tiksliau drobė, ant kurios ( o ne kurioje) yra gaminamas menas. Miesto objektų išnaudojimas manifestams, reklamai ar tiesiog smagumam pasireikšti atsirado palyginus nesenai. Čia turbūt kaltas postmodernus požiūris, kad menininkai pamažu pradėjo lipti iš tradicinių formų ant kurių buvo reiškiamasi ilgus šimtmečius. Pasikeitė, ne tik saviraškos plokštumos, bet ir priemonės. Dabar teptukai ir dažai nebėra vienintelės priemonės, kuriomis išreiškiamas vizualinis menas. Kūrėjai ėmė naudoti medžiagas labiau skirtas statybai, nei menui. Vis didėjant šių medžiagų įvairovei, kūrėjams gimsta daug minčių, kaip pratęsti miesto objektus, kad jie įgautų visai kitokią prasmę. Ir staiga miestai tampa įdomūs ne tik tradicinio meno gerbėjams, bet ir URBAN kultūros puoselėtojams. Atsiranda maršrutai ne tik po muziejus ir meno parodas, bet ir po urban galerijas, t.y.  -  gatves, skersgatvius, aikštes. Smagiausia, jog šis reiškinys paremtas ne talentais, o postmodernia idėja, kurią gali išreikšti kiekvienas norintis ką nors pasakyti arba parodyti.

Štai kaip isorinę realybę papildo plastmasinės “Lego” spalvos. Įdomu, kokia paminklosaugininkų ar turizmo vadybininkų pozicija šiuo klausimu? Ar geriau būtų šias, nieko neišsiskiriančias skyles sienoje užpildyti tradicine medžiaga ir toliau palikti sieną su “eilinės ” epitetu, ar leisti jai pražysti ir pirmą kartą jos istorijoje būti nufotografuotai?

Įkandin ( geras žodis ) menininkams, miesto panaudijime seka ir reklamos industrija, šios pavyzdžių

Europos ir JAV miestuose gana nemažai, tad kartais iškyla klausimas ar miestas iš “drobės saviraiškai” netampa “reklamos stendu”, tačiau vienaip ar kitaip ši reklama žavi kur kas labiau nei tradicinė.Štai kepsninių gamintojai pastebėjo, jog miestų nutekamųjų vandenų grotelės baisiai labai primena, tai ką jie nori parduoti. Tereikėjo pridėti keletą akcentų ir jų reklama sklinda plačiau, nei kas nors įsivaizdavo. Stebint ir džiaugiantis tokia reklama mieste, kyla klausimas, kokia yra valdžios pozicija tokio tipo reklamos atžvilgiu. Ar jie lengvai išduoda leidimus, ar neinterpretuoja šio tipo reklamos, kaip miesto darkymo?

O štai čia mėgstamiausias mano autorius - Morfai, kuris beje yra Lietuvos lietuvis turintis neužgniaužiamą uoslę miesto objektus paversti nepaprastais kūriniais.

Nieko neišsikirančios žvaigždės ant Vytauto didžiojo karo muziejaus sienos, vakare tampa šalia esančio “Sėjiko” papildiniu. Jos suteikia skulptūrai absoliučiai naują prasmę, perkelia iš jau taip atsibodusios lietuviškos buities vaizdavimo scenos į kažką dieviško į veiksmą  primenantį antikinį epizodą.

Ir tegul nebando uždažyti, nes aš šį reiškinį rodysiu turistams.

Štai dar keletas Morfai miesto atakų:

Tai tiek, ieškau dar…